Tęsiu LITERATŪROS IR MENO temą. Pirmiausia apie skaičiukus. Žurnalo redaktorius naujausio ir atnaujinto numerio (2018-03-09, Nr. 9) įžanginiame žodyje pri(si)pažįsta, kad leidinio apimtis sumažėjo 30 proc. Vadinasi, ir medžiagos, t. y. straipsnių, informacijos, apžvalgų, recenzijų ir pan., bus paskelbta 30 proc. mažiau.
Tai tikrai daug – visas trečdalis leidinio, kuriame galėtų būti paskelbtos puikios publikacijos. Įsižiūrėjęs į numerį atidžiau, pastebėjau dar vieną dalyką – žurnalo šriftas padidintas. Ką tai reiškia? Pateikiama dar mažiau informacijos: palyginti su ankstesniais numeriais, medžiagos dabartiniame pateikiama apie 1,5 spaudos lanko mažiau. Kaip visa tai paaiškinti? Išeities iš susidariusios padėties paieškomis? Aš nesu ekonomistas, tačiau tokia vadyba negarbinga.
Žurnalo redaktorius dėkoja prenumeratoriams už supratimą, palaikymą. Vis dėlto, kaip prenumeratorius, esu nepatenkintas. Iškilusias finansines problemas žurnalo redaktorius sprendžia eidamas lengviausiu keliu: sutaupo mažindamas apimtį daugiau negu 30 proc. ir keisdamas leidinio periodiškumą.
Be abejo, žurnalo vadovui turi rūpėti leidinio turinys, forma ir pan., tačiau vadovas, man atrodo, pirmiausia turėtų būti vedlys, ieškantis iškilusių problemų esminių, o ne kosmetinių sprendimų. Tačiau LITERATŪROS IR MENO vadovas, kol daugiau pinigų nematyti, tiesiog perskirstė paskirtus pinigus.
Tikrai gerbtinas jo ketinimas žurnalo autoriams mokėti didesnius honorarus, tačiau ar nereikėtų paieškoti ir kitų pajamų šaltinių, pvz.: (kaip) didinti leidinio prenumeratą? (kaip) mažinti kainą ir savikainą? (kur) gauti kokybiškos reklamos? kas galėtų leidinį paremti? kas galėtų tapti mecenatu? ką daryti, kad žmonės galėtų paremti 2 proc. ir tokius leidinius, kaip LITERATŪRA IR MENAS?
Tavo ir mano mintys 